Osteochondroze ir nuolatiniais nugaros skausmais serga 60-80% vyresnių nei 30 metų gyventojų. Negydoma osteochondrozė mažina gyvenimo kokybę ir gali sukelti negalią bei negalią, todėl svarbu ją atpažinti pradinėse vystymosi stadijose ir kreiptis pagalbos į medikus.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie osteochondrozę, jos simptomus ir diagnostikos metodus, taip pat kaip atskirti osteochondrozę nuo kitų ligų, kurios pasireiškia nugaros skausmais ir ką daryti, jei atsiranda stuburo osteochondrozės požymių.
Kas yra stuburo osteochondrozė
Osteochondrozė yra lėtinė liga, kurios metu palaipsniui sunaikinamas tarpslankstelinio disko branduolys. Laikui bėgant, pažeidus tarpslankstelinį diską, į patologinį procesą įtraukiamos ir kitos stuburo struktūros, atsiranda raumenų ir kaulų sistemos bei nervų sistemos sutrikimai. Osteochondrozė taip pat apibūdinama kaip priešlaikinis sąnarių aparato senėjimas arba patologija dėl slankstelių pažeidimo, pavyzdžiui, po traumos.
Osteochondrozės vystymuisi įtakos turi daug veiksnių, todėl mokslininkai susistemino priežastis, paaiškinančias ligos kilmę:
- involiucinis - uždegiminiai procesai ir kiti stuburo sužalojimai sukelia priešlaikinį kremzlės senėjimą, pavyzdžiui, dėl sėslaus gyvenimo būdo;
- degeneraciniai - tarpslankstelinių diskų sutrikimai atsiranda dėl medžiagų apykaitos sutrikimo, pavyzdžiui, dėl nesubalansuotos mitybos ir piktnaudžiavimo alkoholiu;
- dismetabolinė - osteochondrozė atsiranda dėl netinkamos tarpslankstelinių kremzlių mitybos dėl to, kad su amžiumi jose mažėja kraujagyslių, aprūpinančių kraują maistinėmis medžiagomis, skaičius.
Osteochondrozės vystymasis yra kaskada, kai vienas patologinis procesas pradeda kitą. Taigi, pavyzdžiui, dėl su amžiumi susijusių pokyčių ir sumažėjusio disko kraujagyslių skaičiaus, sutrinka mityba, dėl ko sutrinka biocheminiai procesai ir pažeidžiamas tarpslankstelinis diskas.
Kadangi stubure vystosi degeneraciniai ir distrofiniai pokyčiai, sutrinka raumenų tonusas ir nervų šaknelių, išeinančių iš nugaros smegenų per natūralias slankstelių angas, darbas. Tai sukelia nervų ir raumenų ir kaulų sistemos pasekmes.
Stuburo osteochondrozės simptomai
Osteochondrozė yra lėtinė liga, pasireiškianti periodiškais paūmėjimais, kuriuos išprovokuoja traumos, nejudrus gyvenimo būdas, sunkių daiktų kėlimas, hipotermija ir psichoemocinis stresas. Dažniausias ir būdingiausias tarpslankstelinių diskų branduolio distrofinių sutrikimų simptomas yra nuolatinis skausmingas nugaros skausmas įvairiuose segmentuose: kaklo, krūtinės ir apatinės nugaros dalies.
Yra dviejų tipų osteochondrozės simptomai: refleksinis ir kompresinis. Refleksiniai simptomai išsivysto dėl nugaros smegenų šaknų dirginimo. Jie pasireiškia spazmu arba kraujagyslių išsiplėtimu, raumenų trūkčiojimu, raumenų jėgos susilpnėjimu. Suspaudimo simptomai atsiranda dėl nervų suspaudimo (paprastai susidaro dėl stuburo išvaržos) ir pasireiškia pažeisto segmento (kaklo, rankų ar apatinės nugaros dalies) jutimo praradimu.
Be to, osteochondrozei būdingi šie simptomai:
- kaklo ir nugaros raumenų įtampa ir skausmas;
- stuburo išlinkimas į šoną, atgal arba į priekį;
- jautrumo ir nervų reguliavimo pažeidimas: jaučiamas šliaužiojimas ant odos, karščio ir šalčio svyravimai ant nugaros ir galūnių odos, rankų ar kojų tirpimas;
- galūnių raumenų jėgos susilpnėjimas;
- dažnas šlapinimasis - iki 10-12 kartų per dieną.
Kur gali duoti osteochondrozė
Osteochondrozės skausmas yra lokalizuotas ne tik nugaroje. Jie tęsiasi iki viršutinių ir apatinių galūnių. Ant pėdų:
- sėdmenys;
- šlaunų nugara ir šonai;
- blauzda ir vidinė kulkšnies dalis;
- pėdų užpakalinė dalis;
- pirštai;
- kulniukai.
Be to, skausmas gali plisti į rankas:
- deltinis raumuo;
- išorinis plaštakos kraštas iki pirštų;
- plaštakos nugarėlė;
- trys viduriniai pirštai;
- bevardis ir mažasis pirštas (retai).
Kaip diagnozuojama osteochondrozė
Osteochondrozės diagnozė pagrįsta apklausa, fizine apžiūra ir instrumentiniais tyrimo metodais. Konkretūs tyrimo metodai nustatomi konsultacijos metu.
Gydytojas diagnozę pradeda rinkdamas anamnezę: nustato galimas nugaros skausmo priežastis, nustato skausmo lokalizaciją ir trukmę, nustato gretutinių patologijų buvimą, pavyzdžiui, alergijas, įgimtas ligas, vaistų netoleravimą. Tada pereina prie patikrinimo. Fizinė apžiūra atliekama stovint arba sėdint. Gydytojas gali aptikti stuburo kreivumą, įvertinti raumenų jėgą ir refleksus bei pažiūrėti į odos spalvą. Norint detalizuoti ligos vaizdą, reikia konsultuotis su susijusiais specialistais: neurologu, neurochirurgu, onkologu, reumatologu ir ftiziatru.
Neurologas diagnozuoja „osteochondrozę", jei:
- reguliarus nugaros skausmas;
- padidėjęs skausmas keliant svorius, čiaudint, kosint;
- tirpimas ir sąnarių skausmas;
- sumažėjęs judesių diapazonas sąnariuose;
- raumenų spazmas;
- nervų šaknelių pažeidimas;
- stuburo rentgenogramos pokyčiai.
Ar man reikia stuburo rentgeno?
Stuburo rentgenograma arba spondiloografija yra vienas iš privalomų osteochondrozės tyrimų, kuriuo galima nustatyti stuburo struktūrinius anomalijas. Spondilografija leidžia aptikti patologinius pokyčius, pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko plonėjimą. Paprastai gimdos kaklelio, krūtinės ląstos ir juosmens-kryžmens stuburo rentgeno spinduliai atliekami dviem (o kartais ir trimis) projekcijomis, kad būtų galima gauti daugiau detalių.
Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija leidžia nustatyti su osteochondroze susijusias patologijas: disko išvaržą ir stuburo kanalo spindžio sumažėjimą, tarpslankstelinio disko išsikišimą į stuburo kanalą ir nugaros smegenų suspaudimą.
Gimdos kaklelio stuburo osteochondrozė
Sergant gimdos kaklelio stuburo osteochondroze, pasireiškia du pagrindiniai simptomai – cervicago ir cervicalgia. Cervicago yra ūmus skausmingas gimdos kaklelio lumbago, atsirandantis judant galvą ir dėl kaklo stuburo raumenų įtampos. Cervicalgia yra skausmas ir stiprus kaklo skausmas. Prie cervikalgijos pridedamos parestezijos - jautrumo pažeidimas, pasireiškiantis tirpimu ir šliaužimo jausmu ant odos.
Jei progresuoja kaklo tarpslankstelinių diskų branduolių pažeidimas, atsiranda kaklo radikulitas – skausmingi pojūčiai pakaušio srityje. Skausmams būdingas reguliarumas, be to, retkarčiais sustiprėja, ypač judant galvą.
Šią triadą – cervikalgija, kaklo išialgija ir kaklo išialgija – gali komplikuotis naktinės rankų disestezijos sindromas, kai jautrumas yra iškrypęs. Pavyzdžiui, šiltas daiktas gali jaustis šaltas pirštais, bet papurčius jį rankomis, jautrumas atkuriamas.
Krūtinės ląstos stuburo osteochondrozė
Krūtinės ląstos stuburo osteochondrozei labiausiai būdingas skausmingas krūtinės skausmas (dorsalgija). Krūtinės skausmas yra stipresnis judant rankomis, čiaudint, kosint ir keliant svorius. Dažniausiai skausmas yra diržas. Taip pat dažnai krūtinėje atsiranda parestezijos. Kartais tarpslankstelinių diskų branduolių pažeidimas gali būti užmaskuotas kaip vidaus organų ligos, pavyzdžiui, gastritas ar krūtinės angina, nes skausmas gali būti lokalizuotas viršutinėje pilvo dalyje ir širdyje.
Kaip pasakyti – širdies skausmas ar osteochondrozė?
Pektalginis sindromas yra skausmas priekinėje krūtinės sienelėje, kuris gali būti panašus į skausmą širdyje. Pektalgija gali būti ir osteochondrozės, ir širdies problemų požymis.
Tačiau skausmas krūtinės anginos ir širdies priepuolio atveju skiriasi nuo pektalginio sindromo sergant osteochondroze. Skausmo, sergančio krūtinės angina ir miokardo infarktu, ypatumai yra tai, kad jie yra spaudžiantys ir plinta į kairę mentę, ranką ir žandikaulį.
Pektalginis sindromas sergant osteochondroze neperžengia priekinės krūtinės ląstos sienelės ribų, nesitęsia į ranką ir mentę ir nėra lydimas mirties baimės. Tačiau tai tik subjektyvūs jausmai. Todėl, norint atmesti širdies patologiją, reikia kreiptis į gydytoją ir atlikti elektrokardiografiją, kuri atskleis ritmo sutrikimą ar miokardo infarkto požymius.
Jei skausmas pradeda plisti į kairę mentę, ranką, žandikaulį, lydi baimės jausmas, nepašalinamas vartojant trinitrogliceriną ir trunka ilgiau nei 10-15 minučių, reikia kviesti greitąją pagalbą.
Kodėl pavojinga juosmens stuburo osteochondrozė
Sergant stuburo juosmeninės dalies osteochondroze dažniausiai pasireiškia lumbago arba lumbodenija – reguliarus lumbago ir skaudantis skausmas juosmens srityje. Dėl nuolatinio skausmo judesiai yra riboti: žmogus negali pasilenkti, daryti pratimų, pakelti sunkaus daikto.
Lumbago gali praeiti savaime. Tačiau jie linkę į paūmėjimą, o kiekvienas paūmėjimas rodo papildomą tarpslankstelinio disko poslinkį į stuburo kanalą. Jei tarpslankstelinio disko destrukcija progresuoja, formuojasi juosmens-kryžmens radikulitas, lydimas apatinės nugaros dalies skausmų, kurie spinduliuoja į sėdmenis ir šlaunis.
Koks skirtumas tarp osteochondrozės ir artrozės
Osteochondrozė ir osteoartritas (spondilogeninis osteoartritas) priklauso raumenų ir kaulų sistemos ligų klasei. Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas: sergant osteochondroze pažeidžiamas tarpslankstelinio disko branduolys, o sergant osteoartritu – tarpslanksteliniai sąnariai. Dėl to skiriasi simptomai ir gydymas.
Sergant osteochondroze, nugaros skausmai būna reguliarūs ir skausmingi, pasireiškia ramybe ir judesių padidėjimu, o sergant spondiloartroze skausmo atsiradimas yra susijęs su stuburo tiesimu ir lenkimu. Paprastai skausmo sindromas sergant stuburo osteoartritu yra vienpusis ir turi mėšlungį. Taip pat spondilogeniniam osteoartritui būdingas rytinis sustingimas, trunkantis nuo 30 iki 60 minučių.
Kuo skiriasi osteochondrozė ir radikulitas?
Radikulitas yra nugaros smegenų šaknų uždegimas, kurį lydi skausmas išilgai pažeistų nervų. Tiesą sakant, tai yra dvi skirtingos ligos, tačiau išialgija yra dažna osteochondrozės komplikacija, todėl dažnai tai yra vienas iš osteochondrozės simptomų.
Išialgijos simptomai
Sergant osteochondroze, radikulitas dažniausiai pasireiškia kaklo ir juosmens stuburo srityje. Išialgija pasireiškia skausmu palei pažeistą nervą, jutimo sutrikimais, kartais ir judėjimo sutrikimais. Išialgijai būdinga tai, kad skausmas peržengia nugarą ir plinta į klubus, sėdmenis, blauzdas ir pėdą.
VSD ar gimdos kaklelio osteochondrozė?
Vegetovaskulinė distonija yra sindromas, kai sutrinka autonominė nervų sistema. VSD yra funkcinis sutrikimas, kai nėra struktūrinių pakitimų nei stuburo, nei tarpslankstelinių diskų branduoliuose.
Vegetovaskulinė distonija yra psichinės kilmės – tai neurozė, kuri siejama su intraasmeniniais konfliktais ar vaikystės traumomis. Išoriškai VSD ir osteochondrozė gali būti panašūs vienas į kitą: skauda galvą, svaigsta galva, skauda priekinę krūtinės sienelę.
Norint atskirti ligas, reikia atlikti instrumentinę diagnostiką – kaklo stuburo ir kitų dalių rentgenogramą, kompiuterinį ir magnetinio rezonanso tomografiją. Dėl diagnostikos su VSD organinių pakitimų, priešingai nei osteochondrozė, nebus.
Vegetacinės-kraujagyslinės distonijos gydymas
Vegetovaskulinė distonija gydoma vaistais, psichoterapija ir gyvenimo būdo koregavimu. Pacientams skiriamas simptominis gydymas: raminamieji, nerimą mažinantys, migdomieji, atkuriamieji preparatai, taip pat vitaminai. Psichoterapijos su VSD užduotis – išmokyti pacientą reguliuoti neigiamas emocijas ir didinti atsparumą stresui. Taip pat koreguojamas gyvenimo būdas: reikia subalansuoti darbo ir poilsio režimą, sportuoti ir laikytis subalansuotos mitybos.
Ar osteochondrozė gydoma ar ne
Osteochondrozę galima išgydyti. Gydymo tikslas – pašalinti nugaros skausmus ir sustingimą, atkurti raumenų tonusą, užkirsti kelią ar sustabdyti neurologines komplikacijas, pagerinti žmogaus gyvenimo lygį. Jei laikysitės gydytojo nurodymų, liga gali būti išgydyta.
Kaip gydyti osteochondrozę namuose
Nerekomenduojama gydyti osteochondrozės namuose. Tam yra keletas priežasčių:
- namuose osteochondrozės tiksliai diagnozuoti neįmanoma, nes nugaros skausmai yra įvairios kilmės: neurogeniniai, kraujagysliniai, viscerogeniniai (dėl vidaus organų ligų) ir psichogeniniai. Tai yra, žmogus gydo osteochondrozę, bet iš tikrųjų nugaros skausmas atsirado, pavyzdžiui, dėl inkstų ligos;
- neįmanoma objektyviai įvertinti gydymo efektyvumo be kontrolinės diagnostikos;
- pacientas negali tinkamai pasirinkti gydymo sau, o liaudies gynimo priemonės neturi įrodymų bazės, todėl greičiausiai yra neveiksmingos ir gali sukelti šalutinį poveikį.
Namuose galite gydytis vienu atveju – tik pasikonsultavus su gydytoju, kuris teisingai nustatys diagnozę, paskirs tinkamą gydymą ir periodiškai stebės terapijos efektyvumą naudojant rentgeno, KT ar MRT.
Stuburo osteochondrozės gydymas
Osteochondrozės gydymas yra konservatyvus ir chirurginis. Kuris metodas bus pagrindinis, priklauso nuo ligos stadijos ir raumenų ir kaulų sistemos nepaisymo.
Konservatyvus gydymas apima vaistus, mankštos terapiją ir gyvenimo būdo koregavimą. Iš vaistų skausmui malšinti ir raumenų tonusui normalizuoti daugiausia skiriami priešuždegiminiai vaistai ir raumenų relaksantai. Kineziterapijos pratybose viena pagrindinių atsigavimo sąlygų yra ankstyvas suaktyvėjimas, tai yra praėjus 1-3 dienoms po skausmo pašalinimo reikia vaikščioti, bėgioti, mankštintis baseine ar važiuoti dviračiu. Taip pat svarbu pakeisti savo gyvenimo būdą į aktyvų, nes nejudrumas yra vienas iš veiksnių, lemiančių nugaros skausmus ir tarpslankstelinių diskų branduolių sunaikinimą.
Chirurginis gydymas taikomas, kai konservatyvi terapija buvo neveiksminga per 2-4 savaites, taip pat esant ryškiems struktūriniams stuburo pakitimams. Kokios operacijos reikia, nustatys chirurgas, pasikonsultavęs su neuropatologu ir ištyręs tyrimo duomenis. Pavyzdžiui, gydant kaklo stuburo osteochondrozę, naudojami metodai, kurie atpalaiduoja nugaros smegenis nuo spaudimo iš slankstelių ar išvaržos pusės (diskektomija ir dekompresija).
Jei jaučiate nugaros skausmus, kuriuos lydi stuburo ar kaklo lumbago, krūtinės skausmai, nusilpę rankos ar kojos raumenys, nemalonūs lytėjimo pojūčiai odoje ir tirpimas, kreipkitės patarimo į neurologą.